- pašmikti
- pašmìkti intr. 1. netekti proto: Ant vaikio sako merga: ar tu pašmìkęs? J. Pašmìko gatavai – į ką tatai vaikas pasivertė! Vvr. 2. išdykti, pašėlti: Ot pašmìkęs vaikas – įsilipo į pat medžio viršūnę! Šv. Nu ko čia pašmikái (taip įsilinksminai, įsisiautėjai)?! Vvr. \ šmikti; pašmikti
Dictionary of the Lithuanian Language.